×

Susisiekite

7 + 6 =
2020.09.30

Pirmieji Baltijos šalyse – Lietuvos mokslininkai pradės taikyti šviesos pluošto mikroskopiją

Pažangi vaizdinimo technologija visame Baltijos šalių regione yra naujovė, o toks mikroskopas – vienintelis. Moksliniai tyrimai, kurie bus atliekami naudojant pažangią laboratorinę įrangą, prisidės prie naujų mokslo atradimų, padėsiančių pagerinti biomedicinos mokslų lygį Lietuvoje ir priartinti jį prie Europinių standartų.

„Lietuva biomolekulinių mokslų srityje imasi lyderystės, o Kaune esanti technologinė įranga, tikimasi, taps ne tik tyrimų, bet ir tolesnės technologinės plėtros centru.“ – teigia LSMU Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Vilmantė Borutaitė.

inospectra_zeiss_lightsheet_microscopy_lsmu_2.png

Revoliucinis greitis ir detalumas

Tarptautiniu mastu pripažįstamo vokiečių gamintojo Carl Zeiss Microscopy šviesos pluošto fluorescencinis mikroskopas leidžia gyvybės mokslo ir biomedicinos specialistams tyrinėti gyvus mėginius.

urte_neniskyte_0.png„Šio mikroskopo privalumas yra tai, kad jis vienu metu suderina ir greitį, ir aukštą skyrą, dėl to jis sėkmingai naudojamas ir ateityje tikrai bus plačiai pritaikomas vertinant, stebint greitus procesus, kuriems kitų mikroskopavimo technikų greitis buvo nepakankamas. Kita vertus, jis suteikia galimybę labai greitai nuskenuoti didelį tūrį, dėl to mes galime analizuoti viso audinio struktūrą.“ – pasakoja VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė Urtė Neniškytė.

Mėginio ruožas yra užfiksuojamas aukštos spartos skaitmeninės vaizdo kameros per kelias milisekundes ir talpina milijonus pikselių, o tokių ruožų rinkinys įrašomas per kelias sekundes. „Jeigu naudodami įprastą konfokalinę mikroskopiją  galėtume nufotografuoti tik vieną ląstelę, čia mes galime vos per kelias sekundes nufotografuoti visas ląsteles tame audinio bandinyje ir tokiu būdu surinkti žymiai daugiau informacijos.“ – tęsia neuromokslininkė.

Pasak Urtės Neniškytės, labai svarbu, kad greitesnis vaizdinimas suteikia galimybę išvengti fototoksiškumo. Dėl greitesnio vaizdinimo bandinys yra trumpiau apšviečiamas lazerio šviesa, kuri yra intensyvi ir gyviems audiniams yra toksiška.

Padės ieškoti efektyvesnių gydymo metodų nuo vėžio

prof._dr._vilmante_borutaite.pngV. Borutaitės teigimu, planuojama, kad nauja įranga bus naudojama tiriant erdvinius nervų sistemos ląstelių pokyčius neurodegeneracinių ligų modeliuose. Bus ieškoma naujų vaistų ir kuriami diagnostikos bei gydymo metodai, remiantis žiniomis, gautomis iš smegenų ląstelių trimačių modelinių sistemų. „Dar viena tyrimų sritis – neuroonkologija, kur, pritaikius naująją tyrimų metodiką, bus galima geriau suprasti piktybinių navikų vystymosi dėsningumus, o, juos supratus, ieškoti efektyvesnių gydymo metodų.“ – pasakoja profesorė.

Naujasis mikroskopas padės ir regeneracinės medicinos srityje dirbantiems LSMU bei kitų institucijų tyrėjams, kuriantiems odos, sąnarių, kitų organų bei audinių biologinio atstatymo metodikas, panaudojant suaugusio žmogaus audinių kamienines ląsteles ir  kitas metodikas. Pažangi technologija leis plačiau taikyti erdvinių ląstelinių sistemų vaizdinimo ir tyrimo metodikas, pritaikyti jas įvairių ligų patogenezės tyrimams. Tai reiškia, kad atveriamos naujos ir unikalios pritaikymo galimybės biomedicininių tyrimų pažangai.

„Būtent inovacijų diegimas biomedicinos srityje Lietuvai atveria naujas galimybes ir kuria pridėtinę vertę visai biomedicinos tyrimų sistemai. Džiaugiamės, kad galėjome pasiūlyti novatorišką sprendimą Lietuvos mokslininkams, atitinkantį pasaulinio lygio standartus.“– teigia laboratorinės ir analitinės įrangos sprendimus tiekiančios „Inospectra“ įmonės direktorius Dainius Vasiliauskas.

Šiuo metu vyksta darbuotojų apmokymai

Įmonės „Inospectra“ specialistai pasirūpino naujos įrangos logistika, paruošimu darbui ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais, teikiant operatyvias aptarnavimo paslaugas. Svarbiausia, užtikrinama, kad laboratorijos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti dirbti su pažangia technologija.

„Pirmieji mokymai paliko gerą įspūdį ir prisidėjo prie naujų minčių, idėjų generavimo bei tuo pačiu iškėlė naujus uždavinius, kaip įmanoma geriau perimti šios technologijos teikiamus privalumus bei kuo maksimaliau išnaudoti ją ateities moksliniams tyrimams, darbams.“ – pasakoja LSMU Neuromokslų instituto mokslininkė Silvija Jankevičiūtė, kuri kartu su kitais mokslininkais pirmoji išbandė naująjį šviesos pluošto mikroskopą.

inospectra_zeiss_lightsheet_microscopy_lsmu_1.png

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru (VU GMC) įgyvendina infrastruktūros tobulinimo projektą „Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras – CossyBio“, kurio bendra vertė – 6,18 mln. eurų. Šiuo projektu bendram naudojimui apjungiama ir plėtojama moderni laboratorinė įranga, skirta ląstelinių sistemų ir molekulinių struktūrų vaizdinimui, biomolekulinių procesų stebėjimui ir tyrimams gyvuose organizmuose.

Susijusios naujienos

Leiskite jumis pasirūpinti — susisiekite su mumis
×

Susisiekite

Prašome užpildyti formą:

2 + 2 =
Breslaujos g. 3b, LT-44403 Kaunas
inospectra linkedin